Po skyrybų galima prarasti ne tik santykius, bet ir finansinį pagrindą: ekspertė ragina poras apie pinigus kalbėti dar prieš vestuves
Gyvenimas šeimoje dažnai prasideda nuo bendrų svajonių – nuosavų namų, automobilio, šeimos verslo, kelionių, vaikų ateities planų ir pažado kartu pasenti. Tačiau kartais viena diena gali visiškai pakeisti žmogaus suvokimą apie savo finansinę padėtį. Po ilgų santuokos metų gali paaiškėti, kad žmogus neturi nei sukauptų santaupų, nei aiškaus supratimo apie šeimos turtą, nei realaus finansinio saugumo.
Finansų konsultantė Roberta Kazilionienė teigia, kad vis dažniau išgirsta istorijas, kuriose žmonės pasitiki savo partneriais taip stipriai, jog visiškai atsiriboja nuo šeimos finansų. Pasak jos, daugelis porų galvoja, kad meilė ir pasitikėjimas yra pakankama apsauga nuo bet kokių gyvenimo pokyčių, tačiau būtent toks požiūris ateityje gali sukelti skaudžių pasekmių.
„Daug porų vengia kalbėti apie pinigus, nes mano, kad tai gali sugadinti santykius. Tačiau nutylėti finansiniai klausimai dažnai tampa viena didžiausių problemų“, – pabrėžia specialistė.
Jos nuomone, prieš santuoką žmonės turėtų ne tik aptarti savo lūkesčius dėl bendro gyvenimo, bet ir atvirai kalbėtis apie finansus, turtą bei galimus ateities scenarijus. Ji ragina poras apsvarstyti ir ikivedybines sutartis, kurios, jos teigimu, nėra nepasitikėjimo ženklas ar pasiruošimas skyryboms.
„Žmonės draudžia savo namus, automobilius, sveikatą, įvairius daiktus, tačiau dažnai pamiršta apsaugoti tai, kas gali turėti didžiausią įtaką jų gyvenimui – šeimos finansinį stabilumą. Aiškus susitarimas gali apsaugoti abu partnerius ir jų vaikus“, – sako R. Kazilionienė.
Didžiausia rizika – kai vienas žmogus kontroliuoja visus pinigus
Pasak finansų ekspertės, problema dažniausiai atsiranda ne skyrybų momentu. Skyrybos tik atskleidžia tai, kas buvo formuojama daugelį metų.
Jeigu vienas sutuoktinis vienas tvarko visas banko sąskaitas, priima sprendimus dėl investicijų, perka turtą, pasirašo dokumentus ir žino visą šeimos finansinę situaciją, o kitas partneris tiesiog pasitiki, ilgainiui gali susidaryti labai pavojinga situacija.
„Kai vienas žmogus turi visą informaciją, o kitas nežino, kas vyksta su šeimos pinigais, atsiranda didžiulė nelygybė. Pasitikėjimas yra svarbus, tačiau jis neturėtų reikšti visiško atsiribojimo nuo finansinių sprendimų“, – teigia ekspertė.
Ji prisimena vieną atvejį, kai moteris po daugiau nei dvidešimties metų santuokos susidūrė su skaudžia realybe. Visą gyvenimą ji jautėsi finansiškai saugi, šeima gyveno pasiturinčiai, tačiau prasidėjus skyryboms paaiškėjo, kad oficialiai dalintino turto beveik nėra.
Paaiškėjo, kad dalis turto buvo perrašyta kitiems asmenims, kai kurie verslo sprendimai pakeitė įmonės padėtį, o kai kuriuos dokumentus moteris buvo pasirašiusi net iki galo nesuprasdama jų reikšmės.
„Ji man pasakė, kad pasirašė, nes visiškai pasitikėjo savo vyru. Tik vėliau suprato, kad kai kurie jos sprendimai turėjo įtakos jos teisėms į turtą“, – pasakoja R. Kazilionienė.
Finansinė kontrolė gali būti nepastebima
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad šeimose pasitaiko ir kitokia problema – finansinė kontrolė. Ji gali prasidėti labai subtiliai: vienas žmogus pradeda spręsti, kam galima išleisti pinigus, kokios investicijos yra „leidžiamos“, o kokie sprendimai laikomi nereikalingais.
„Kartais žmogus pats uždirba didelę dalį šeimos pajamų, tačiau vis tiek negali laisvai priimti sprendimų dėl savo finansinės ateities“, – pastebi konsultantė.
Ji pateikia pavyzdį apie moterį, kuri rūpinasi vaikų išlaidomis, kasdieniais šeimos poreikiais ir didžiąja dalimi finansinių įsipareigojimų, tačiau kiekvienas jos bandymas pradėti kaupti vaikų ateičiai, investuoti ar pasirūpinti draudimu sukelia konfliktus namuose.
Pasak ekspertės, tokia situacija jau nėra paprastas nuomonių skirtumas. Kai vienas partneris riboja kito galimybes suprasti finansus, priimti sprendimus ar pasirūpinti savo ateitimi, tai tampa kontrolės forma.
Meilė neturėtų pakeisti finansinio plano
R. Kazilionienė sako dažnai girdinti moterų pasakojimus, kad partneris „neleidžia“ joms investuoti, kaupti pensijai ar pasirūpinti savo finansiniu saugumu.
„Visada klausiu – kodėl kitam žmogui turi priklausyti leidimas rūpintis savo ateitimi? Kalbame ne apie neatsakingą pinigų leidimą, o apie finansinį saugumą“, – sako ji.
Jos teigimu, viena dažniausių klaidų yra manyti, kad šeimos gerovė automatiškai išliks tokia pati visą gyvenimą.
„Meilė gali būti stipriausias pagrindas santykiuose, tačiau ji negali būti vienintelis finansinis planas. Kiekvienas žmogus turi turėti bent minimalų supratimą apie šeimos finansus ir savo asmeninį saugumą“, – pabrėžia specialistė.
Finansinius klausimus reikia spręsti tada, kai santykiai geri
Ekspertė ragina poras apie sudėtingus finansinius klausimus kalbėti ne tada, kai jau kyla konfliktai, o tada, kai santykiai yra stabilūs.
Svarbu iš anksto aptarti:
- kokį turtą kiekvienas partneris atsineša į santuoką;
- kaip bus valdomos bendros pajamos;
- kaip bus priimami svarbiausi finansiniai sprendimai;
- kas nutiks, jei vienas žmogus laikinai negalės dirbti;
- kaip bus kaupiama pensijai;
- kaip bus užtikrinta vaikų ateitis.
Jeigu šeimoje vienas žmogus nusprendžia likti namuose auginti vaikus, o kitas prisiima pagrindinę finansinę atsakomybę, tokie susitarimai neturėtų būti paremti vien pažadais.
„Kai gyvename meilėje, kalbėti apie pinigus gali atrodyti nepatogu. Tačiau būtent tada tai padaryti yra lengviausia – kai dar nėra pykčio, kaltinimų ir kovos“, – teigia R. Kazilionienė.
Jos pagrindinė žinutė paprasta: finansinis saugumas neatsiranda savaime. Pasitikėjimas santykiuose yra būtinas, tačiau jis neturi virsti aklumu.
Kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kokį turtą turi šeima, kokius dokumentus pasirašo ir kaip kuriamas bendras finansinis pagrindas. Santykiai gali būti paremti meile ir pagarba, tačiau finansinį stabilumą kiekvienas turi padėti kurti sąmoningai.
