Sakoma, kad meilė suartina žmones ir padeda jiems kurti bendrą gyvenimą bei istoriją. Tačiau kartais likimas pasisuka taip skaudžiai, kad net stipriausi jausmai neapsaugo nuo tragedijos. Šios poros istorija – būtent tokia: jaudinanti, bet kartu nepaprastai liūdna.
Neseniai susituokusi jauna pora, vos spėjusi pasidžiaugti bendro gyvenimo pradžia ir vestuvių laime, buvo palydėta į paskutinę kelionę kartu, po to, kai abu mirė per itin trumpą laiką – vos kelių dienų skirtumu.
23 metų Adamas Hencekas netikėtai mirė birželio pradžioje savo namuose. Ši žinia sukrėtė artimuosius ir visą bendruomenę, nes jaunas vyras dar tik kūrė savo gyvenimą ir ateities planus po neseniai įvykusių vestuvių. Tačiau likimas buvo negailestingas – vos po kelių dienų tragedija pasikartojo: savo namuose mirė ir jo vyras, 25 metų Tomasas Feulleris.
Jų bendras gyvenimas, ką tik prasidėjęs ir dar kupinas vilčių, baigėsi neįtikėtinai greitai – praėjus vos mėnesiui po vienos gražiausių jų gyvenimo dienų, vestuvių šventės, kuri turėjo simbolizuoti naują pradžią, o tapo paskutiniu laimingu prisiminimu.
Artimųjų skausmas dėl šios netekties buvo neapsakomas. Nekrologe pabrėžiama, kad poros labai ilgėsis mylinti šeima – Adamo tėvai Peteris ir Lubica, taip pat Tomo seneliai Jozefa ir Milanas. Šeima, draugai ir artimieji stengėsi susivienyti gedule, ieškodami bent kiek paguodos bendruomenės palaikyme.
Siekiant padengti laidotuvių išlaidas, Adamo teta Mirka Kohutovičová inicijavo lėšų rinkimo kampaniją „GoFundMe“. Ji pabrėžė, kad lėšos renkamos bendroms jaunavedžių laidotuvėms ir atsisveikinimo ceremonijai, nes jų mirtis įvyko taip netikėtai ir skaudžiai, kad šeimai prireikė pagalbos.
Vos per trumpą laiką kampanija sulaukė didžiulio žmonių dėmesio – aukos sparčiai augo, o bendruomenė parodė stiprų solidarumą ir palaikymą gedinčiai šeimai. Tai tapo tylia, bet reikšminga užuojautos išraiška, parodančia, kiek daug žmonių palietė ši istorija.
Atsisveikinimo ceremonijos metu pora buvo pagerbta laidojimo namuose, o vėliau jų palaikai pervežti kremavimui. Abu vyrai, kilę iš Slovakijos ir gyvenę Jungtinėje Karalystėje, buvo prisimenami kaip šilti, šviesūs ir mylimi žmonės.
Artimieji, draugai ir pažįstami dalijosi jautriais prisiminimais – apie jų gerumą, nuoširdumą ir šviesą, kurią jie skleidė aplinkiniams. Ši istorija liko kaip skaudus priminimas, kaip trapus gali būti gyvenimas, net ir pačiomis laimingiausiomis akimirkomis.
