Staigios jaunų žmonių mirtys: kardiologė ragina neatidėlioti tyrimų
Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi, o maždaug pusė šių atvejų priskiriami staigiai širdinei mirčiai. Pasak VU Medicinos fakulteto dėstytojos ir VUL Santaros klinikų kardiologės dr. Neringos Bileišienės, tokia nelaimė gali ištikti net jaunus ir, atrodytų, sveikus žmones.
Staigi širdinė mirtis dažniausiai įvyksta dėl pavojingų širdies ritmo sutrikimų. Kai kuriais atvejais pirmasis ligos simptomas gali būti sąmonės netekimas ar net širdies sustojimas. Nors neretai prieš tai pasireiškia įspėjamieji ženklai – alpimas, širdies plakimo pokyčiai, dusulys ar sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija – daugelis žmonių jų nevertina rimtai ir nesikreipia į gydytojus.
Jaunų žmonių staigią mirtį gali lemti paveldimos elektrinės širdies sistemos ligos, struktūriniai širdies raumens pakitimai, širdies uždegimai ar kraujagyslių anomalijos. Viena pavojingiausių būklių – ilgo QT sindromas, kuris dažnai lieka nepastebėtas, nes širdis gali atrodyti visiškai normali net atliekant įprastus tyrimus.
Gydytoja pabrėžia, kad ankstyva diagnostika yra itin svarbi. Elektrokardiograma yra paprastas ir nebrangus tyrimas, galintis padėti nustatyti pavojingus širdies veiklos sutrikimus dar iki pasireiškiant simptomams. Ypač svarbu išsitirti žmonėms, kurių šeimoje buvo staigių jaunų asmenų mirčių atvejų.
Pajutus stiprų krūtinės skausmą, netekus sąmonės ar atsiradus ryškiems širdies ritmo sutrikimams, būtina nedelsiant kviesti pagalbą. Sustojus širdžiai, svarbiausia kuo greičiau pradėti gaivinimą ir iškviesti pagalbą telefonu 112. Pasak specialistės, net ir netobulai atliekamas gaivinimas yra geriau nei neveikimas.
Dr. N. Bileišienė taip pat akcentuoja visuomenės švietimo, genetinių tyrimų bei plačiau prieinamų defibriliatorių svarbą. Jos teigimu, didesnis budrumas, profilaktiniai tyrimai ir greita reakcija nelaimės atveju galėtų išgelbėti ne vieną gyvybę.
