Pasaulis neteko Marjane Satrapi: kultinės „Persepolio“ autorės širdis neatlaikė mylimojo netekties
Ketvirtadienį meno ir literatūros pasaulį sukrėtė giliai liūdna bei sukrečianti žinia – sulaukusi vos 56 metų, anapilin iškeliavo Prancūzijos ir Irano kilmės rašytoja, iliustratorė bei režisierė Marjane Satrapi. Pasauliui ji padovanojo nemirtingą šedevrą – grafinę novelę bei jos ekranizaciją „Persepolis“, tačiau pati autorė išėjo taip, kaip rašoma gražiausiose, bet skaudžiausiose dramose.
Jos artimieji išplatino emocingą pranešimą, kuris spaudžia širdį kiekvienam:
„Marjane Satrapi mirė iš liūdesio praėjus kiek daugiau nei metams po jos vyro ir gyvenimo meilės Mattiaso Ripos mirties.“
Jos sutuoktinis, švedų prodiuseris ir aktorius, šį pasaulį paliko praėjusių metų balandį. Pati menininkė pastaruoju metu savo „Instagram“ paskyroje dalijosi jautriais, skausmo persmelktais įrašais, kuriuose kartojo tuos pačius žodžius: „Nes aš praradau savo gyvenimo meilę…“ Tai istorija apie nepaaiškinamai stiprų ryšį, kai dvi sielos tiesiog negali gyventi viena be kitos.
Mergaitė, kuri metė iššūkį režimui: nuo Rašto iki Paryžiaus
Marjane Satrapi gimė 1969 metais Irano šiaurėje, Rašto mieste. Jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis, kai šalyje prasidėjo Irano revoliucija. Matydama, kaip viltis apie laisvę virsta religinių fanatikų diktatūra ir kasdieniu žmogaus teisių trypimu, jauna mergina fiksavo kiekvieną akimirką. Saugodami dukrą nuo gniaužtų, kuriuose moteris tebuvo vyro objektas, tėvai išsiuntė ją mokytis į Europą. 1994 m. ji atvyko į Prancūziją, kur vėliau įgijo pilietybę ir rado savo kūrybinius namus.
2000 metais pasirodęs autobiografinis komiksas „Persepolis“ tapo kultūriniu sprogimu. Mažos mergaitės Marži lūpomis papasakota tragiška, gili ir kartu stulbinančiai nuoširdi istorija apie tėvynės praradimą, paauglystės skausmą svetimoje kultūroje ir tremties naštą suvirpino milijonų širdis. Knyga buvo išversta į 23 kalbas (taip pat ir lietuvių) bei pelnė prestižinį Angulemo festivalio apdovanojimą.
Kanų ašaros ir „Oskaro“ šešėlis
2007 metais kartu su Vincentu Paronnaudu ekranizuotas „Persepolis“ užkariavo kino pasaulį. Animacinis filmas pelnė Kanų kino festivalio žiuri prizą ir buvo nominuotas „Oskarui“. Atsiimdama apdovanojimą Prancūzijoje, M. Satrapi verkė ir šį triumfą skyrė visiems iraniečiams, kovojantiems už laisvę.
Kanų festivalio vadovas Thierry Fremaux, sužinojęs apie tragediją, neslėpė emocijų:
„Marjane buvo nepaprasta menininkė ir žavinga moteris, įkūnijusi kūrybos džiaugsmą, tremties skausmą ir skaudžius prisiminimus. Šį rytą mes gedime jos.“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat išreiškė gilią pagarbą menininkei, pavadindamas ją „puikia kūrėja, kuri savo vaikystę Irane pavertusi visuotine pasaka“.
Nepalaužiama kovotoja už laisvę: „Moteris, gyvenimas, laisvė“
Marjane niekada nenutilo. Ji buvo viena garsiausių ir aršiausių Irano teokratinio režimo kritikių. Ji garsiai palaikė istorinius moterų protestus Irane po jaunosios Mahsos Amini mirties nuo „dorovės policijos“ rankų. Paskutinis jos darbas – 2024 m. išleistas komiksas „Woman, Life, Freedom“ – tapo tikru šių dienų kultūrinės revoliucijos manifestu.
Jos kovingumą ir principus įrodo ir tai, kad pernai ji drąsiai atsisakė Prancūzijos Garbės legiono ordino. Menininkė negalėjo pakęsti Vakarų „veidmainystės“ – ji viešai pasmerkė Prancūzijos vizų politiką, kuri neleido persekiojamiems Irano disidentams pabėgti į saugią Europą.
M. Satrapi paliko mums ne tik neįtikėtiną filmografiją (biografinį filmą apie Marie Curie „Radioactive“, juodąją komediją „The Voices“, „Chicken With Plums“), bet ir neįkainojamą pamoką apie tai, kas yra tikroji laisvė ir drąsa. Pasaulis neteko genialios kūrėjos, o dangus atgavo dvi sielas, kurios tiesiog negalėjo būti atskirai. Ilsėkis ramybėje, Marjane.
