Šie ženklai gali išduoti, kad santykiuose artėja krizė: „Kai partneriai pradeda gyventi tarsi kaimynai, verta susimąstyti“
Santykiai dažniausiai nesugriūva per vieną akimirką. Dažniau tai būna ilgas ir nepastebimas procesas, kai po truputį mažėja bendravimo, artumo ir tarpusavio ryšio. Iš pradžių pokyčiai gali atrodyti nereikšmingi – trumpesni pokalbiai, retesnis juokas ar mažiau laiko kartu. Tačiau ilgainiui būtent šios smulkmenos gali tapti rimtų santykių problemų pradžia.
Santykių terapeutas ir mediatorius Egidijus Meiženis teigia, kad vienas pirmųjų ženklų, jog partneriai emociškai tolsta vienas nuo kito, yra jausmas, kad gyvenama nebe su mylimu žmogumi, o tiesiog su bendrabučiu ar kaimynu. Anot jo, emocinis atšalimas dažnai prasideda nepastebimai, todėl žmonės ilgą laiką gali nesuvokti, kad santykiai pamažu krypsta pavojinga linkme.
Emocinis ryšys ima silpnėti
Specialisto teigimu, santykių krizės pradžioje pirmiausia mažėja emocinis artumas. Partneriai vis rečiau dalijasi savo mintimis, išgyvenimais ir jausmais. Pokalbiai tampa paviršutiniški, dažniausiai apsiribojantys buitimi, vaikais, darbais ar kasdieniais rūpesčiais.
„Anksčiau žmonės kalbėdavosi apie tai, kaip jaučiasi, ko bijo, apie ką svajoja, o laikui bėgant tokių pokalbių lieka vis mažiau. Santykis tampa formalesnis ir šaltesnis“, – aiškina terapeutas.
Pasak jo, būtent tada daugelis pradeda jaustis vieniši, nors fiziškai vis dar gyvena kartu. Žmogus gali būti šalia partnerio kiekvieną dieną, tačiau nebejausti emocinio artumo ir supratimo. Toks vienišumo jausmas santykiuose dažnai yra vienas pirmųjų perspėjimų, kad ryšys pradeda silpnėti.
Konfliktai nėra blogiausias ženklas
Nors daugelis mano, kad dažni ginčai automatiškai reiškia prastus santykius, E. Meiženis su tuo nesutinka. Jo teigimu, konfliktai yra natūrali kiekvienų santykių dalis, nes du žmonės neišvengiamai turi skirtingus poreikius, nuomones ir lūkesčius.
Svarbiausia ne tai, ar konfliktai kyla, o kaip partneriai juos sprendžia. Sveikuose santykiuose net po nesutarimų išlieka pagarba, noras išklausyti vienas kitą ir atkurti emocinį ryšį.
Kur kas didesnė problema atsiranda tada, kai konfliktų metu partneriai pradeda vienas kitą nuolat kaltinti, žeminti, ignoruoti arba apskritai vengia spręsti problemas. Vienas žmogus gali nuolat reikšti priekaištus, o kitas užsisklęsti savyje ir nustoti kalbėtis. Tokia dinamika ilgainiui tik gilina atstumą tarp partnerių.
Kai norisi kuo mažiau būti namuose
Dar vienas rimtas signalas, pasak terapeuto, yra situacija, kai žmogus pradeda ieškoti priežasčių kuo mažiau laiko praleisti su partneriu.
Vieni ilgiau užsibūna darbe, kiti dažniau renkasi susitikimus su draugais, sportą ar kitą veiklą. Kartais žmogus net nepastebi, kad vis dažniau vengia grįžti namo, nes ten nebejaučia komforto ar emocinio saugumo.
„Žmogus grįžta namo ne todėl, kad ten jo laukia artimas žmogus, o todėl, kad privalo. Vietoje džiaugsmo atsiranda įtampa ir nežinomybė – kokia bus nuotaika, ar vėl teks klausytis priekaištų, ar lauks šaltas bendravimas“, – pasakoja specialistas.
Jo teigimu, ilgainiui partneriai gali pradėti jaustis taip, tarsi gyventų ne su savo mylimuoju, o su tiesiog pažįstamu žmogumi, su kuriuo dalijasi bendrą gyvenamąją vietą.
Fizinis artumas taip pat siunčia signalus
Kalbėdamas apie fizinį artumą, terapeutas pabrėžia, kad jo sumažėjimas ne visada reiškia santykių krizę. Natūralu, kad skirtingais gyvenimo etapais žmonės susiduria su nuovargiu, stresu, sveikatos problemomis ar vaikų priežiūros iššūkiais, kurie gali paveikti intymų gyvenimą.
Tačiau situacija tampa rimtesnė tada, kai fizinio artumo stoka užsitęsia ilgą laiką ir ją lydi emocinis atitolimas. Jei poroje nebelieka apkabinimų, prisilietimų, švelnumo ar noro būti kartu, tai gali rodyti gilėjančias problemas.
Pasak E. Meiženio, ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar partneriai sąmoningai nepradeda vengti vienas kito artumo ir bendro laiko.
Didžiausia klaida – tylėti apie problemas
Terapeutas ne kartą pabrėžia, kad stiprių santykių pagrindas yra bendravimas. Jo nuomone, daugelio krizių būtų galima išvengti, jei partneriai laiku kalbėtųsi apie tai, kas juos neramina.
„Santykiuose yra trys pagrindinės taisyklės – kalbėtis, kalbėtis ir dar kartą kalbėtis“, – sako specialistas.
Vis dėlto svarbu ne tik kalbėti, bet ir pasirinkti tinkamą momentą pokalbiui. Prieš pradedant rimtą diskusiją verta įsitikinti, kad partneris yra pasirengęs klausytis ir įsitraukti į pokalbį. Jei žmogus pavargęs, susierzinęs ar užsiėmęs, konstruktyvus dialogas gali greitai virsti dar vienu konfliktu.
Anot terapeuto, problemų ignoravimas ir kaupimas ilgą laiką dažniausiai baigiasi tuo, kad vieną dieną susikaupusios nuoskaudos prasiveržia itin stipriai. Todėl daug lengviau spręsti mažas problemas iš karto, nei laukti, kol jos virs didele santykių krize.
Kada žmonės viduje jau būna atsisveikinę?
Vienu pavojingiausių ženklų E. Meiženis vadina apatiją. Kai žmogui neberūpi nei konfliktai, nei jų sprendimas, nei pats santykis, tai gali reikšti, kad jis emociškai jau yra pasitraukęs.
Tokiais atvejais partneris nebenori kalbėtis, nebetiki galimybe ką nors pakeisti ir nebejaučia motyvacijos stengtis dėl bendros ateities. Dažnai žmonės mintyse būna daugybę kartų apsvarstę skyrybas dar gerokai prieš priimdami galutinį sprendimą.
Todėl kai galiausiai ateina išsiskyrimo momentas, jis neretai būna lydimas ne stiprių emocijų, o ramybės ir susitaikymo. Tai ženklas, kad emocinis ryšys buvo silpninamas ilgą laiką.
Kartais skyrybos tampa sveikesniu pasirinkimu
Nors terapeutas ragina neskubėti priimti impulsyvių sprendimų, jis pripažįsta, kad ne visi santykiai gali būti išgelbėti.
Jeigu vienas partneris nuolat deda pastangas, o kitas visiškai vengia atsakomybės ir nenori prisidėti prie santykių gerinimo, ilgainiui atsiranda emocinis išsekimas. Dar rimtesniu perspėjimu laikomas emocinis ar psichologinis smurtas, nuolatinis nesaugumo jausmas bei pagarbos trūkumas.
Tokiose situacijose, pasak specialisto, skyrybos kartais gali būti sveikesnis sprendimas nei gyvenimas nuolatinėje emocinėje įtampoje ir kančioje. Net ir tuomet, kai šeimoje auga vaikai, svarbu įvertinti, kokią aplinką jie mato kasdien.
Vis dėlto net nusprendus pasukti skirtingais keliais, terapeutas ragina išlaikyti pagarbą vienas kitam. Ypač tai svarbu poroms, kurios turi bendrų vaikų. Nors santuoka ar partnerystė gali baigtis, tėvų vaidmuo išlieka visam gyvenimui, todėl pagarbus bendravimas ir bendradarbiavimas po skyrybų išlieka itin svarbūs.
