„Google“ rašė, kad tai alergija, o dirbtinis intelektas (DI) teigė, jog tai paprastas spuogas ir pasiūlė pakeisti kremą – tokias situacijas dermatologai, anot jų pačių, girdi vis dažniau. Vis dėlto specialistai įspėja, kad savidiagnostika odos ligų atveju gali būti ne tik klaidinanti, bet ir pavojinga sveikatai, o kraštutiniais atvejais – net gyvybei.
Onkodermatologas dr. Viktoras Sidorovas pabrėžia, kad pacientų elgesys per pastaruosius metus pasikeitė iš esmės: maždaug trečdalis žmonių į konsultacijas ateina jau bandę patys „išsiaiškinti“ diagnozę naudodamiesi paieškos sistemomis, socialiniais tinklais ar DI įrankiais bei savigyda.
Pasak jo, didžiausia problema ta, kad skirtingos odos ligos gali atrodyti labai panašiai, nors jų priežastys ir gydymas visiškai skiriasi. Tai, kas atrodo kaip paprastas sudirgimas ar aknė, gali būti ir rimtesnės ar net pavojingos ligos pradžia.
Gydytojas įspėja, kad delsti kreiptis į specialistus yra ypač rizikinga. Žmonės dažnai ilgai eksperimentuoja su internete rastais patarimais ar kosmetikos priemonėmis, o tuo metu liga gali progresuoti ir tapti sudėtingesnė gydyti.
Jis taip pat pažymi, kad DI ar internetinės paieškos dažnai pateikia supaprastintus ar net klaidinančius atsakymus, nes neturi viso klinikinio konteksto – paciento istorijos, tyrimų rezultatų ar kitų svarbių duomenų. Netinkama interpretacija gali sukurti klaidingą saugumo jausmą.
Naujausi tyrimai rodo, kad nors kai kurios DI sistemos gali gana tiksliai atpažinti tam tikrus odos pakitimus, jų patikimumas labai priklauso nuo nuotraukų kokybės ir papildomos informacijos, todėl realiomis sąlygomis tikslumas ženkliai svyruoja.
Onkodermatologas primena, kad ankstyva diagnostika ypač svarbi onkologinių odos ligų atveju – aptikus jas ankstyvoje stadijoje, gydymo sėkmės tikimybė yra labai didelė.
Tyrimai taip pat atskleidė DI ribotumą realiose klinikinėse situacijose: kai trūksta papildomų medicininių duomenų, jo tikslumas ženkliai sumažėja. Todėl vien tik nuotraukomis paremtos išvados gali būti nepatikimos.
Gydytojas pabrėžia, kad pavojingiausia situacija susidaro tada, kai žmogus, gavęs DI atsakymą, kad „viskas gerai“, nusiramina, nors iš tiesų gali būti reikalinga skubi specialisto apžiūra.
Ypač atidžiai reikėtų vertinti besikeičiančius apgamus ar ilgai negyjančius odos pažeidimus, nes jie gali būti ankstyvi rimtesnių ligų požymiai.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį į klaidinančią informaciją internete apie odos priežiūrą ir apsaugą nuo saulės. Net milijonai žmonių, paveikti socialiniuose tinkluose skleidžiamų mitų, yra sumažinę apsaugos nuo UV priemonių naudojimą, nors saulės spinduliai išlieka vienu pagrindinių odos vėžio rizikos veiksnių.
Apibendrindamas jis teigia, kad technologijos gali padėti greičiau atkreipti dėmesį į problemą, tačiau jos neturėtų pakeisti gydytojo. Galutinė diagnozė visada turi būti nustatoma specialisto.
